apleidimas

apleidìmas sm. (2) → apleisti. 1. neprižiūrėjimas, nesirūpinimas, užleidimas: Koks to vaiko apléidimas! Turbūt nė savo amželė[je] nepraustas Vvr. 2. refl. netvarkingumas, nešvarumas: Nešvarai ir apsileidimui ne vieta mūsų buityje! rš. Numūse apsileidims ir neviežlybums Jzm. Ar bereik didesnio apsileidimo, kad trobos nėkados neišsišluona?! Vvr. 3. refl. nestropumas, tingumas: Tarnybinis apsileidimas TTŽ. Ar ne apsileidìmas tave paliko antriem metam?! Dkš. Visi tikėjo, kad Vilius nebuvo išmokęs to, ko reikėjo, iš apsileidimo I.Simon. ║ nuolaidumas: Tavo apsileidimas, kad tu anam nedavei į ausį Vvr. 4. SD229 aplenkimas, praleidimas: Apleidime gero daikto VoK37. Už apleidimą velykinės (bažn. išpažinties Velykų laikotarpiu) net kapuose nėra vietos Blv. 5. palikimas vieno be pagalbos: Naktis … apleidimo ir atstojimo malonės tavos VoK53. 6. SD208 atsiskyrimas, pasišalinimas nuo ko: Išplaukėme dienoj sukakties aštuntų metų apleidimo tėvo ir motinos I. Čystatoje ir apleidimè moterų DP142. 7. refl. davimas paimti viršų: Iš priežasties širdies netvirtumo ir apsileidimo ydomis savo nejautam skausmų dūšės mūsų M.Valanč. 8. K, Š, Šts davimas apnikti, apipulti ką; užleidimas kuo. | prk.: Kad jis strėnų neatkeltų už tokį apleidimą kalboms Brs. 9. refl. apsiželdinimas: Plaukais apsileidimas I. 10. davimas perėti: Kad būtų vištukai su kuodukais, tai reikia kiaušiniai prieš apleidimą paturėt kepurėj LTR(Vrn). 11. sukergimas: Kas iš to tavo apleidìmo, kad kumelė neprisiėmė Skr. \ leidimas; apleidimas; atleidimas; daleidimas; įleidimas; išleidimas; nuleidimas; paleidimas; parleidimas; perleidimas; praleidimas; prileidimas; suleidimas; užleidimas